pakeltuvas

pakeltùvas sm. (2) 1. prietaisas sunkiems daiktams pakelti: Vairuotojui pageidaujant, automobilis bus pakeltas hidrauliniu pakeltuvu apžiūrėti važiuoklei sp. Šita štuka labai stora, be pakeltùvo ant vežimo neužrisim Lzd. 2. Yl pakeliamoji: Pakeltùvas pririštas pri ienų Kv. 3. daržovių nuimamosios mašinos dalis, kuria išraunami šakniavaisiai: Darbo metu pakeltuvai šliaužia žeme, palįsdami po kopūstų gūžėmis, ir išrovę jas nukreipia į transporterį rš. Lapus nuvežus paleidžiamas traktorinis pakeltuvas, kuris išjudina runkelius iš dirvos sp.